- praminas
- prãminas sm. (3b) 1. Pln, Up, Als į minamą molį dedami šiaudai, pelai ar spaliai, kad molis džiūdamas nesproginėtų: Įdeda spalių prãmino į molį, kad minko plytoms Šts. Su praminaĩs molį minti, kad būtų tvirčiau J. Sproginė[ja] [plytos] be prãmino Slnt. Mūrą drebant, kad nesproginėtų, prasimina prãmino Šts. 2. NdŽ pirmoji išmintų linų sauja. 3. sviesto gabaliukas, dedamas į grietinę, kad geriau darytųsi sviestas, kastinis; prasukas: Prãmino įdeda, ka geriau suktumias [sviestas] Šv. Kastiniuo reik prãmino Slnt.
Dictionary of the Lithuanian Language.